-
Airina Volungevičienė
Triin Vana
Jurgita Vaičenonienė
Tadas Vadvilavičius
Daiva Urmonienė
Vidmantas Tūtlys
Elena Trepulė
Margarita Teresevičienė
Živilė TARASEVIČIENĖ
Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė
Giedrė Tamoliūnė
Dalykai

Išmoksite:
- Apibrėžti lietuvių literatūros krypčių bruožus.
- Analizuoti konkrečias istorines aplinkybes, veikusias bendrą XX a. pradžios, vidurio ir pabaigos Lietuvos kultūrinę situaciją; apibūdinti XXI a. Lietuvos kultūrinį kontekstą.
- Apibūdinti estetinės minties raidą; analizuoti įvairių stilių literatūros kūrinius, skirtingų žanrų literatūros tekstus.
- Analizuoti lietuvių literatūros autorių poezijos, prozos tekstus, lyginti lietuvių rašytojų tekstus su tipologiškai artimais kitų šalių autorių tekstais; vertinti lietuvių literatūros istoriją visuotinės literatūros istorijos kontekste.
Mokymosi temos:
- Bendra lietuvių literatūros charakteristika nuo spaudos draudimo laikų iki sovietmečio pradžios. Lietuvių liaudies meno svarba profesionalaus meno kūrėjų darbe. Estetinės minties atspalviai XX a. pirmosios pusės Lietuvoje.
- Kertiniai literatūros etikos postulatai ir jų validumas XX a. pradžios lietuvių literatūroje.
- Realizmas. Lietuviškasis neoromantizmas ir simbolizmas. Lietuviškojo avangardizmo tendencijos. Modernistinių ir postmodernistinių tekstų ypatybės.
- Nepriklausomos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalga.
- Sovietmečio literatūros charakteristika, privalomosios literatūros schemos.
- Egzodo literatūros reiškinys.
- Egzistencialistų proza sąstingio periodu (B. Radzevičiaus, R. Granausko, R. Klimo tekstai).
- Lietuviškasis magiškas realizmas (S. T. Kondroto ir J. Skablauskaitės proza).
- Lakoniška proza: B. Vilimaitė ir R. Lankauskas.
- Intelektualiosios prozos fenomenas: R. Klimas ir V. Martinkus.
- Naujausias lietuvių romanas: S. Parulskis, R. Šerelytė, R. Aškinytė, Laura Sintija Černiauskaitė.
- Būsenų proza trečiojo tūkstantmečio lietuvių literatūros kontekste. Žanrų susiliejimo reiškinys.
Studijų laikotarpis:
nuo vasario 1 d. iki gegužės 20 d. (nuotoliniu būdu)

Kurso tikslas - pagilinti ir išplėsti specializuotas studentų žinias tvaraus gamtos išteklių naudojimo srityje ir ugdyti studentų kompetencijas, reikalingas sprendžiant sudėtingas gamtos išteklių valdymo problemas, kad būtų pasiekti tvaraus vystymosi tikslai.
Sukurta: 2023 03 16
- Dėstytojas: Vilma Atkočiūnienė
- Dėstytojas: Anželika Dautartė
- Dėstytojas: Elvyra Jarienė
- Dėstytojas: Monika Medikienė
- Dėstytojas: Otilija Miseckaite
- Dėstytojas: Živilė TARASEVIČIENĖ

Baigę šiuos kursus Jūs:
- Žinosite pagrindinius lietuviškosios tapatybės iššūkius ir jų įveikos būdus, identifikuojamus naujausiuose humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose.
- Suprasite šeimos istorijų vaidmenį ir galimybes sprendžiant lietuviškosios tapatybės iššūkius.
- Žinosite neformaliojo švietimo programos turinį.
- Gebėsite lietuviškajai tapatybei reflektuoti ir ugdyti naudotis neformaliojo švietimo programos metodine medžiaga.
- Gebėsite analizuoti savo mokinių ugdymo(si) poreikius ir adaptuoti pristatytą neformaliojo švietimo programą savo ugdytinių poreikiams ir patirtims.
- Sistemingai tobulinsite savo profesinę veiklą.
- Atpažinsite pristatytos neformaliojo švietimo programos keliamus etinius ir emocinius iššūkius.
Temos:
- Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos istorijos.
- Neformaliojo švietimo programos „Mano šeimos pasakojimai Lietuvoje ir pasaulyje“ sandara.
- Praktiniai neformaliojo švietimo diasporinio ugdymo programos taikymo pavyzdžiai ir mokytojų patirtis.
- Programos taikymo ir veiklos refleksija.
- Dėstytojas: Domas Boguševičius
- Dėstytojas: Ingrida Dačiolienė

Garsioji Džordžo Orvelo citata „Kas valdo praeitį, valdo ateitį, kas valdo dabartį, valdo praeitį“ iš romano „1984-ieji“ kaip niekada aktuali šiandien. 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto karinius veiksmus jau daugiau nei aštuonerius metus trunkančiame kare prieš Ukrainą – antrąją pagal dydį Europos šalį. Šiandien svarbu suvokti Ukrainos istorinę ir etninę savimonę, todėl šis kursas kviečia susipažinti su Ukraina ir jos valstybingumo istorija.
Sukurta: 2022 06 02
- Dėstytojas: Ruslana Martseniuk
- Dėstytojas: Jurgita Vaičenonienė

Baigę šiuos kursus Jūs:
- Žinosite pagrindinius lietuviškosios tapatybės iššūkius ir jų įveikos būdus, identifikuojamus naujausiuose humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimuose.
- Suprasite šeimos istorijų vaidmenį ir galimybes sprendžiant lietuviškosios tapatybės iššūkius.
- Žinosite neformaliojo švietimo programos turinį.
- Gebėsite lietuviškajai tapatybei reflektuoti ir ugdyti naudotis neformaliojo švietimo programos metodine medžiaga.
- Gebėsite analizuoti savo mokinių ugdymo(si) poreikius ir adaptuoti pristatytą neformaliojo švietimo programą savo ugdytinių poreikiams ir patirtims.
- Sistemingai tobulinsite savo profesinę veiklą.
- Atpažinsite pristatytos neformaliojo švietimo programos keliamus etinius ir emocinius iššūkius.
Temos:
- Lietuviškosios tapatybės iššūkiai ir šeimos istorijos.
- Neformaliojo švietimo programos „Mano šeimos pasakojimai Lietuvoje ir pasaulyje“ sandara.
- Praktiniai neformaliojo švietimo diasporinio ugdymo programos taikymo pavyzdžiai ir mokytojų patirtis.
- Programos taikymo ir veiklos refleksija.
- Dėstytojas: Domas Boguševičius
- Dėstytojas: Ingrida Dačiolienė

Išmoksite:
- Suprasti sakytinę kalbą, paskaitas, net sudėtingesnius samprotavimus, jei tema yra pakankamai žinoma.
- Suprasti daugumą TV naujienų ir aktualijų programų, filmų bendrine kalba.
- Skaityti aktualiomis temomis parašytus straipsnius, suprasti šiuolaikinę literatūrinę prozą.
- Spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, dalyvauti diskusijose žinomomis temomis, išreikšti ir apginti savo nuomonę.
- Išsamiai apibūdinti dalykus, susijusius su savo interesais, paaiškinti savo požiūrį, išdėstyti pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.
- Parašyti aiškų, išsamų tekstą įvairiomis temomis (esė, laišką, pranešimą), perteikti informaciją ir išreikšti asmeninę nuomonę.
- Taikyti kompensavimo strategijas, padedančias bendrauti, kai kalbinės žinios ribotos.
Mokymosi temos:
- Kaip papasakoti apie mokyklą, universitetą, mėgstamus dalykus, studijų programas, profesijos pasirinkimą; kaip kalbėtis apie kalbų mokymą ir mokymąsi.
Žodynas: švietimo sistema, įstaigos, programos, egzaminai, kalbos ir tarmės.
Gramatika: priesaga –imas, konstrukcija „užuot + dalyvis“, kuopiniai skaitvardžiai, prielinksniai apie, pagal. - Kaip kalbėti apie tradicijas ir šventes; kaip nudžiugti, apgailestauti, remtis kito nuomone, pabrėžti, apibendrinti; kaip atpasakoti tekstą, papasakoti apie renginį.
Žodynas: tradicijos ir šventės.
Gramatika: būsimojo laiko dalyviai, įterpiniai (pvz., „aišku“, „deja“), jungtukai, apibendrinamieji įvardžiai, neasmenuojamos veiksmažodžio formos. - Kaip apibūdinti charakterį, tautinius bruožus, kalbėti apie emocijas, prietarus, auklėjimą.
Žodynas: charakterio savybės, sveikata, jausmai.
Gramatika: bendroji daiktavardžių giminė, kokybės kilmininkas, būtojo kartinio laiko dalyviai, savęs įvardis, priesagos –uolis, –utis, jaustukai. - Kaip kalbėti apie buities nesklandumus, remontą, automobilio priežiūrą; kaip guostis, skųstis, patarti.
Žodynas: buitis, remontas, automobilis.
Gramatika: priesagos –inis, –inti, reikiamybės dalyviai, dalelytės (pvz., „tik“, „vos“). - Kaip apibūdinti augalus, gyvūnus, gamtą, diskutuoti apie gamtosaugą, perteikti gamtos garsus.
Žodynas: flora ir fauna, kaimas, ekologija.
Gramatika: priesaga –ynas, sudurtiniai žodžiai, ištiktukai, deminutyvai, tęstinio veiksmo raiška.
Studijų laikotarpis:
nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 30 d. (nuotoliniu būdu)
nuo vasario 1 d. iki gegužės 20 d. (nuotoliniu būdu)

Išmoksite:
- Skaityti nesudėtingus lietuviškus tekstus.
- Atpažinti ir suprasti žinomus žodžius bei svarbiausias frazes įprasčiausiose kasdienėse situacijose.
- Suprasti šnekamąją lietuvių kalbą, kai kontekstas susijęs su kurso metu aptartomis temomis.
- Pasiteirauti, suteikti informaciją ir palaikyti pokalbį kurso metu studijuotomis temomis.
Mokymosi temos:
- „Susipažinkime. Kas Tu esi? Kas tavo draugas?“ Žodynas: prisistatymas, gimtoji šalis, tautybė, kalbos, adresas, telefono numeris. Gramatika: abėcėlė, vardininko ir kilmininko linksniai, esamojo laiko A tipo veiksmažodžiai.
- „Vieta ir laikas. Koks Tavo miestas? Kur ir kada susitinkame?“ Žodynas: miesto objektai, kryptys, metų ir paros laikas, valandos. Gramatika: vietininko linksnis, vietos prielinksniai, galininko linksnis, esamojo laiko I tipo veiksmažodžiai.
- „Maistas ir gėrimai. Ar skanu?“ Žodynas: maisto produktai, gėrimai, būdvardžiai apibūdinti maisto produktams. Gramatika: būdvardžių ir daiktavardžių derinimas, esamojo laiko O tipo veiksmažodžiai, tariamoji nuosaka mandagumui reikšti, prielinksniai su ir be, įnagininkas.
- „Šeima. Ar turi didelę šeimą?“ Žodynas: šeimos nariai, profesijos, būdvardžiai žmonėms apibūdinti. Gramatika: būtasis ir būsimasis laikai, liepiamoji nuosaka, naudininkas, šauksmininkas.
Studijų laikotarpis:
nuo rugsėjo 3 d. iki lapkričio 26 d. (auditorijoje Vilniuje)

Išmoksite:
- rašytiniuose tekstuose ir paprastuose pokalbiuose vartoti įvardžius;
- vartoti būdvardžius, juos laipsniuoti;
- vartoti kiekinius ir kelintinius skaitvardžius;
- vartoti veiksmažodžius visais laikais, sangrąžinius veiksmažodžius, liepiamąją ir tariamąją nuosakas, veiksmažodžius su priešdėliais;
- vartoti mažybines formas;
- vartoti prielinksnius.
Mokymosi temos:
- Įvardžiai: asmeniniai įvardžiai, sangrąžinis įvardis savęs, klausiamasis įvardis kas, apibendrinamieji įvardžiai viskas ir niekas, parodomieji įvardžiai šis ir tas.
- Būdvardžiai: būdvardžių derinimas, bevardė giminė, būdo prieveiksmiai, laipsniavimas: aukštesnysis ir aukščiausiasis laipsniai.
- Skaitvardžiai: kiekiniai ir kelintiniai skaitvardžiai, skaitvardžių derinimas.
- Veiksmažodžiai: laikai, sangrąžiniai veiksmažodžiai, liepiamoji ir tariamoji nuosakos.
- Priesaginė mažybinių formų daryba.
- Veiksmažodžių su priešdėliais daryba ir jų derinimas.
- Prielinksniai ir jų derinimas.
Studijų laikotarpis:
nuo rugsėjo 5 iki lapkričio 28 d. (nuotoliniu būdu)
Praleisti dalyko kategorija
Dalyko kategorija
Praleisti dalykai