Lietuvių kalbos ir kultūros studijos

Išmoksite:

• Skaityti nesudėtingus lietuviškus tekstus.
• Atpažinti ir suprasti žinomus žodžius bei svarbiausias frazes įprasčiausiose kasdienėse situacijose.
• Suprasti šnekamąją lietuvių kalbą, kai kontekstas susijęs su kurso metu aptartomis temomis.
• Pasiteirauti, suteikti informaciją ir palaikyti pokalbį kurso metu studijuotomis temomis.

Mokymosi temos:

• „Susipažinkime. Kas Tu esi? Kas tavo draugas?“ Žodynas: prisistatymas, gimtoji šalis, tautybė, kalbos, adresas, telefono numeris. Gramatika: abėcėlė, vardininko ir kilmininko linksniai, esamojo laiko A tipo veiksmažodžiai.
• „Vieta ir laikas. Koks Tavo miestas? Kur ir kada susitinkame?“ Žodynas: miesto objektai, kryptys, metų ir paros laikas, valandos. Gramatika: vietininko linksnis, vietos prielinksniai, galininko linksnis, esamojo laiko I tipo veiksmažodžiai.
• „Maistas ir gėrimai. Ar skanu?“ Žodynas: maisto produktai, gėrimai, būdvardžiai apibūdinti maisto produktams. Gramatika: būdvardžių ir daiktavardžių derinimas, esamojo laiko O tipo veiksmažodžiai, tariamoji nuosaka mandagumui reikšti, prielinksniai su ir be, įnagininkas.
• „Šeima. Ar turi didelę šeimą?“ Žodynas: šeimos nariai, profesijos, būdvardžiai žmonėms apibūdinti. Gramatika: būtasis ir būsimasis laikai, liepiamoji nuosaka, naudininkas, šauksmininkas.

Studijų laikotarpis:

nuo rugsėjo 3 d. iki lapkričio 26 d. (auditorijoje Vilniuje)

Jūs išmoksite:

• apibūdinti XIX-XXI a. lietuvių gyvensenos raidos dėsningumus,
• įvertinti tradicijos ir inovacijos, unikalumo ir universalumo santykį lietuvių materialinės ir dvasinės kultūros srityse,
• palyginti skirtingų lietuvių kartų gyvenseną, papročius ir tradicijas.

Turinys (temos):

• Pagrindiniai lietuvių gyvenamosios aplinkos bruožai.
• Ūkinė veikla: pagrindiniai verslai ir užsiėmimai.
• Mityba.
• Santykiai tarp žmonių (bendruomenė, kaimynystė, lyčių vaidmenys).
• Kasdienybė ir šventinis laikas.
• Tradicinės kalendorinės šventės.
• Kalendorinių švenčių transformacijos ir pritaikymas miestietiškam gyvenimo būdui.
• Valstybinės šventės.
• Gyvenimo ciklo papročiai ir šeimos šventės.
• Tradicinis folkloras ir pagrindiniai jo žanrai (dainos, pasakos, trumpieji pasakymai).
• Šiuolaikinis folkloras: naujai atsiradę folkloro žanrai ir jų reikšmė bei  dabartiniam žmogui.
• Veiksniai, sąlygoję lietuvių gyvensenos ypatumus ir jų kaitą.
• Lietuvos etnografinių regionų skirtumai seniau ir dabar: paveldo saugojimas.

Išmoksite:

• Taikyti gramatikos taisykles sakytinėje ir rašytinėje kalboje.
• Rašyti tekstus, susijusius su dalyko metu studijuotomis temomis.
• Dalyvauti pokalbiuose, susijusiuose su dalyko metu studijuotomis temomis.
• Suprasti ir vartoti komunikacijai viešoje erdvėje svarbias frazes.
• Išreikšti savo nuomonę ir užduoti klausimus.

Mokymosi temos:

• „Svetimų kraštų nebūna“ (kelionės ir transportas). Žodynas: transporto priemonės, atvykimo/išvykimo laikas, atostogos ir kelionės, turizmas. Gramatika: laiko ir vietos prielinksniai, klausiamieji žodžiai, skaitvardžiai, priešdėliai.
• „Visur gerai, bet namie geriausia“ (namai ir buitis). Žodynas: pastatai, namas ir butas, baldai ir buitis, nuoma. Gramatika: būdvardiškųjų žodžių linksniavimas, būdvardžio laipsniai.
• „Žuvims vanduo, paukščiams oras, o žmogui – visa žemė“ (klimatas ir oras). Žodynas: klimato zonos, metų laikai, oro kaita, gamtos reiškiniai. Gramatika: valdymas ir derinimas, skaitvardžiai, bevardė giminė ir prieveiksmiai.
• „Nėra blogo oro, yra tik bloga apranga“ (mada ir stilius). Žodynas: apranga ir aksesuarai, apsipirkimas, mada. Gramatika: būdvardžių daryba, liepiamoji ir tariamoji nuosaka, sudėtiniai pažyminio sakiniai (kuris, kuri).
• „Sveikame kūne sveika siela“ (sveikata ir higiena). Žodynas: kūno dalys, sveikata ir medicina, sveika gyvensena, higiena ir kasdieninė rutina. Gramatika: deminutyvai, sangrąžiniai veiksmažodžiai, sudėtinių sakinių jungtukai.

Studijų laikotarpis:

nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 27 d. (nuotoliniu būdu)

Tai įvadinis studijų dalykas, skirtas platesnei, nespecializuotai auditorijai, kuris atveria svarbiausias istorines lietuvių diasporinės tautos susiformavimo aplinkybes nuo seniausių laikų iki šiandien. Iki šiolei labiausiai migruojančios Europos Sąjungos tautos bendrasis pasakojimas (bent jau bendrų vidurinės mokyklos programų lygmenyje) yra perdėm grindžiamas uždaros etno-lingvistinės bendruomenės vaizdiniais. Šiame studijų dalyke atskleidžiama ilgaamžė lietuvių mobilumo trajektorija nuo Viduramžių užkariautojų iki pramoninės epochos ekonominių emigrantų, parodoma pasikartojantys masinės išeivystės periodai, juos atitinkantys savos praeities aiškinimai, pastebimi jau A.Vijuko-Kojalavičiaus istorijoje, ir daug vėliau - pirmuosiuose S.Daukanto veikaluose. Studijų dalyke dėstomos lietuvių diasporos visuomeninės, kultūrinės, politinės veiklos patirtys, pristatomas atminties vertas paveldas. Kreipiamas dėmesys į liaudies diplomatijos veiksmus bei pasaulio lietuvių vaidmenį modernios Lietuvos atsiradimo ir pasikartojančio atgimimo epochose. VDU vaidinant pasaulio lietuvių universiteto vaidmenį, šis kursas labiausiai reprezentuoja globalios lietuvijos tapatumus.
Sukurta: 2017 02 03