Lietuvių literatūra užsieniečiams (nuotoliu, lietuvių, anglų kalbomis)

Išmoksite:

• Apibrėžti lietuvių literatūros krypčių bruožus.
• Analizuoti konkrečias istorines aplinkybes, veikusias bendrą XX a. pradžios, vidurio ir pabaigos Lietuvos kultūrinę situaciją; apibūdinti XXI a. Lietuvos kultūrinį kontekstą.
• Apibūdinti estetinės minties raidą; analizuoti įvairių stilių literatūros kūrinius, skirtingų žanrų literatūros tekstus.
• Analizuoti lietuvių literatūros autorių poezijos, prozos tekstus, lyginti lietuvių rašytojų tekstus su tipologiškai artimais kitų šalių autorių tekstais; vertinti lietuvių literatūros istoriją visuotinės literatūros istorijos kontekste.

Mokymosi temos:

• Bendra lietuvių literatūros charakteristika nuo spaudos draudimo laikų iki sovietmečio pradžios. Lietuvių liaudies meno svarba profesionalaus meno kūrėjų darbe. Estetinės minties atspalviai XX a. pirmosios pusės Lietuvoje.
• Kertiniai literatūros etikos postulatai ir jų validumas XX a. pradžios lietuvių literatūroje.
• Realizmas. Lietuviškasis neoromantizmas ir simbolizmas. Lietuviškojo avangardizmo tendencijos. Modernistinių ir postmodernistinių tekstų ypatybės.
• Nepriklausomos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalga.
• Sovietmečio literatūros charakteristika, privalomosios literatūros schemos.
• Egzodo literatūros reiškinys.
• Egzistencialistų proza sąstingio periodu (B. Radzevičiaus, R. Granausko, R. Klimo tekstai).
• Lietuviškasis magiškas realizmas (S. T. Kondroto ir J. Skablauskaitės proza).
• Lakoniška proza: B. Vilimaitė ir R. Lankauskas.
• Intelektualiosios prozos fenomenas: R. Klimas ir V. Martinkus.
• Naujausias lietuvių romanas: S. Parulskis, R. Šerelytė, R. Aškinytė, Laura Sintija Černiauskaitė.
• Būsenų proza trečiojo tūkstantmečio lietuvių literatūros kontekste. Žanrų susiliejimo reiškinys.

Studijų laikotarpis:

nuo rugsėjo 2 d. iki lapkričio 25 d.  II 14.15-16.45 (nuotoliniu būdu)